paburblis

pabùrblis sm. (1) liūninga, klampi vieta, pabalys: Bloga tenai žemė, toki pabùrbliai, šaltažemiai Slk. Ažu pabùrblių nemožna pereit per pievą Dglš. Kolei aš tam paburbly išplėšiu velėnas! Švnč. Žiemą prie pabùrblių nelabai inšąla Švnč. ║ versmė liūne: Mūsų balos pilnos pabùrblių Prng. Te nevažiuok pabaliais, daug yr pabùrblių – gali insmukt Prng.